Freepik nuotr.
Freepik nuotr.Griežtas aplinkosaugininkų NE
Priminsime, kad vokiečių įsteigta „Plungės vėjo energija“ planavo Žlibinų seniūnijoje statyti 20 vėjo jėgainių, Šateikių, Kulių, Nausodžio ir Stalgėnų seniūnijoje – dar 32. 2022 metais skelbta, kad visas „Plungės vėjo energijos“ akcijas įsigijo ir toliau šios įmonės projektus vystys „Ignitis renewables“.
Netrukus po to pradėtos pirmojo vėjo jėgainių parko, suplanuoto Žlibinų seniūnijoje, Rimučių, Šašaičių, Smilgių ir Lieknių kaimuose, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros. 2023 metais Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius ir kitos suinteresuotos institucijos pasirašė pritariančios PAV ataskaitai.
Vienintelė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsakė nepritarianti tam, kad Žlibinų seniūnijoje būtų statoma 20 vėjo jėgainių, kadangi šios turės neigiamos įtakos čia perinčioms saugomoms laukinių paukščių bei šikšnosparnių rūšims.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba savo atsakyme nurodė ir tai, kad galingus, net iki 280 metrų aukščio sieksiančius, vėjo malūnus pasirinkta statyti viename iš vertingiausių šalies kraštovaizdžio arealų ir kad tai neabejotinai neigiamai paveiks šį kraštovaizdį.
Galima numanyti, kad būtent šis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakymas buvo lemiamas, Aplinkos apsaugos agentūrai sprendžiant, ar pritarti šiai ūkinei veiklai.
Įvertinusi PAV išvadas, šių metų sausio 15 dieną Aplinkos apsaugos agentūra nurodė nepritarianti tam, kad būtų statomos vėjo jėgainės Žlibinų seniūnijoje, minėtuose kaimuose.
Aplinkos apsaugos agentūros argumentai
„Pagal PAV ataskaitoje pateiktus duomenis, iš 20 planuojamų statyti vėjo elektrinių net 16 pirmojo scenarijaus atveju ir 15 antrojo ir trečiojo scenarijų atvejais patenka į V3H1-d tipo vizualinės kraštovaizdžio struktūros teritoriją, t. y. į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos pusiau uždarų ir uždarų erdvių kraštovaizdį“, – rašoma agentūros sprendime.
Aplinkosaugininkai neigiamai įvertino ir statytojų pasiūlytą išeitį – aukštai esančias vėjo elektrinių kabinas ir mentes nudažyti šviesiai pilka spalva, o bokštus – iš šviesiai pilkos pereinančius į žalsvą spalvą. Esą taip vėjo malūnai „susilies su dangaus bei žalumos fonu ir sudarys į akį nekrintantį, natūralios gamtos ir bokštinių statinių derinį, taip esamas kraštovaizdis įgis naują išraišką“.
Aplinkos apsaugos agentūros toks siūlomas spalvinis žaismas bei gražiai nupieštas „gamtos ir bokštinių statinių derinys“ nesužavėjo. „16 aukštesnių kaip 30 m (iki 280 m) vėjo elektrinių vis tiek bus statomos Lietuvos bendrajame plane apibrėžtame ypač raiškaus kraštovaizdžio komplekse ir nauji technogeniniai aukštuminiai statiniai, iškylantys virš esamų kraštovaizdžio elementų, bus matomi iš dalies apylinkėse esančių apžvalgos vietų (regyklų, apžvalgos bokštų, turistinių maršrutų ir kitų lankytinų vietų), todėl reikšmingai blogins saugomo kraštovaizdžio komplekso vizualinę estetinę vertę, – toliau tęsiama agentūros rašte. – Vėjo elektrinės bus naujos teritorijai nebūdingos kraštovaizdžio vertikaliosios dominantės, mažins teritorijos apžvelgiamumą, panoramų vaizdingumą, rekreacinį potencialą ir turės neigiamą poveikį biologinei įvairovei.“
Rašte nurodoma, kad tokią pačią išvadą padarė ir agentūros pasitelkti konsultantai, tad galutinis sprendimas liko nepakitęs – statyti 20 vėjo jėgainių Žlibinų apylinkėse neleidžiama.
Vis dėlto „Plungės vėjo energija“ nesiruošia taip paprastai atsisakyti savo planų ir ketina dėl jų dar pakovoti. Regionų administracinis teismas „Žemaitį“ informavo, kad yra gavęs įmonės skundą dėl minėto Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo ir ruošiasi pradėti bylos nagrinėjimą.
