
Apetitas auga lyg ant mielių
Apie žadamą steigti pramonės parką Plungėje pradėta kalbėti 2019 metais. 2021 m. įmonės „Smart Continent“ parengtoje galimybių studijoje buvo kalbama apie 87-ių hektarų pramonės parką Plungės pašonėje, už vadinamojo grūdų elevatoriaus.
Šiemet ši įmonė studiją atnaujino, joje jau įvardinama, kad pramonės parkui Savivaldybė ketina išpirkti beveik 100 hektarų. Kaip praėjusį ketvirtadienį Tarybos posėdžio metu užsiminė meras A. Klišonis, tai būtų bene didžiausias pramonės parkas Lietuvoje.
Žinoma, ir jam įrengti reikalingos investicijos – milžiniškos. Išpirkti reikiamus žemės sklypus ir pastatus Savivaldybei kainuos kone 1,5 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) davė aiškiai suprasti, kad šių lėšų Savivaldybei niekas nekompensuos.
Išpirkus sklypus bus pradėta rengti reikiama infrastruktūra. Kaip parodė atnaujinta galimybių studija, keliams, aikštelėms, inžineriniams tinklams įrengti reikės per 11 mln. eurų. Guodžia bent tai, kad čia galimas Vyriausybės ar Europos Sąjungos finansavimas. Bet yra tikimybė, kad Vyriausybė nuspręs finansuoti ne Plungės, o, tarkim, Telšių rajono savivaldybės planus steigti pramonės parką. Tada Plungės savivaldybė liks su šimtu hektarų dirvonuojančios žemės, kuriai išleido 1,5 mln. eurų.

Investuotojas laikomas paslaptyje
Vis dėlto valdantieji yra nusiteikę į šį reikalą žiūrėti optimistiškai. Dar metų pradžioje, kaip minėta, A. Klišonis įvardino turėjęs susitikimus su dviem potencialiais investuotojais, kurie domisi Plungės pašonėje planuojamu steigti pramonės parku.
Kad rengdama pramonės parko galimybių studijos atnaujinimą rėmėsi vieno iš investuotojų pateiktas skaičiavimas, per Kolegijos posėdį užsiminė ir UAB „Smart Continent“ atstovė E. Germanovič. Paklausta, kas tas investuotojas, moteris atsisakė jį įvardinti.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad tai būtų metalo apdirbimas. Kiek man teko domėtis, tai būtų gana didelės apimtys su uždaro ciklo vandens naudojimu, ateity galbūt su vandenilio naudojimu, priklausomai nuo to, kaip ši technologija vystysis Lietuvoje. Bus įtraukiami visi gamtosauginiai aspektai“, – kalbėjo projektų vadovė.
Rebusas dėl elektros galios
Galimybių studijoje nurodyta, kad šiuo metu į planuojamą pramonės parko teritoriją yra galimybė tiekti 2 MW galios elektrą, o ateity, ESO rekonstravus Odos transformatorinę, atsirastų dar papildomai 9 MW galios.
Opozicijos lyderiui Mindaugui Kaunui pro akis nepraslydo tai, kad galimybių studijoje nurodyta, esą galimam investuotojui įsibėgėjus su savo veikla bus reikalinga iki 150 MW galios elektros.
„Ar čia nepadaryta kokia klaida“, – teiravosi opozicijos lyderis. E. Germanovič patikino, kad jokios klaidos nėra – tokį galutinį elektros poreikį nurodė investuotojas. Pasak pranešėjos, elektros galios stygius šiuo metu yra opi problema visoje Lietuvoje, o šiuo konkrečiu atveju esą reikėtų kreiptis į „Litgrid“, nes norint gauti tokius kiekius elektros bus reikalingi strateginiai sprendimai.
„Aiškiai matyti, kad čia tikrai ne metalo apdirbimas bus. Armatūrai virinti ir skardai karpyti tokio kiekio elektros ir dujų tikrai nereikia. Visas Plungės miestas su čia veikiančiom pramonės įmonėm dabar naudoja apie 20–25 MW elektros, o jūsų pramonės parko studijoje kalbama apie 150 MW elektros ir dar plius 3 tūkst. kubinių metrų per valandą dujų. Sakykit atvirai – čia kalbama apie aukštakrosnes ir metalo laužo lydimą“, – tiesiai šviesiai rėžė „Vieningos Plungės“ atstovas Robertas Endrikas.
Jis siūlė atvirai įvardinti ir tai, kad paslaptingasis investuotojas – Turkijos kapitalo įmonė, norėjusi atgaivinti metalurgijos gamyklą Liepojoje, tačiau sukilus visuomenei taip ir negavusi leidimo savo veiklai.
R. Endrikas kalbėjo, kad dabar per metus Lietuvoje surenkama apie 1,2 mln. tonų metalo laužo. Kadangi nei mūsų šalyje, nei kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje jo niekas neperdirba, metalo laužas kraunamas į laivus ir gabenamas į Kiniją. „Ar mums reikia Plungėje tokios investicijos? – klausė R. Endrikas. – Norit atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių, kad tas aukštakrosnes kūrentų. Jūs patys tada susikrausit krepšius, susirinksit banko korteles ir pabėgsit į Vokietiją ar dar kur. O mums čia likusiems bus amen.“

Raginimas surengti visuomenės apklausą liko neišgirstas
Studijos rengėja ir toliau tikino paslaptingojo investuotojo, kuris jau kloja pamatus savo verslui Plungėje, negalinti įvardinti. Bet ragino nepergyventi dėl galimos taršos – esą pagrindinis saugiklis bus privalomas įmonės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.
Vis dėlto opozicijos toks atsakymas nepaguodė. Konservatorius Adomas Zamulskis sakė gerai žinantis, kaip tokie vertinimai atliekami ir kad dažnai pavyksta jų rezultatus pakreipti viena ar kita linkme. Pasak A. Zamulskio, kaip parodė Liepojos pavyzdys, vienintelis galimas saugiklis tokiose situacijose – bendruomenės pasipriešinimas. „Kyla vienintelis klausimas – kiek mes sugebėsim atstovėti už save ir savo miestą“, – kalbėjo politikas.
Jam pritarė ir opozicijos lyderis M. Kaunas, pateikęs merui pasiūlymą surengti visuomenės apklausą ir pabandyti išsiaiškinti, norinti ji pramonės parko su taip kruopščiai slepiamu investuotoju ar ne.
„Ar mes galim keli žmonės čia susėdę nuspręsti? Juk šis sprendimas nulems Plungės ateitį daug dešimtmečių į priekį. Niekas neprieštarauja pramonės parkui, bet galvokim apie aukštas technologijas, pridėtinę vertę visuomenei, o ne apie taršią metalurgiją“, – siūlė jis.
Bet toks raginimas mero liko neišgirstas. A. Klišonis sakė šioje situacijoje matantis tik vieną – „Vičiūnų grupės“ norą ir interesą užkirsti kelią dar vienai įmonei ateiti į Plungę, nes tada teks konkuruoti dėl darbo jėgos.

Dėl visko kalti „Vičiūnai“?
Šios pozicijos, kad visas triukšmas – dėl „Vičiūnų“ interesų, meras laikėsi ir kitą dieną vykusio Tarybos posėdžio metu bei žadėjo parengti ir paviešinti informaciją, kiek Tarybos narių, atstovaujančių „Vieningai Plungei“, yra susiję su šia įmone.
Kad valdantiesiems reikėtų mažiau vargti rengiant šią informaciją, „Vičiūnų grupės“ bendraturtis Liudas Skierus, paprašęs žodžio, pats pateikė nemažai informacijos tuo klausimu: „Vida (Bondauskienė – aut.) buvo susijusi su „Vičiūnais“ per vyrą, bet jis nebedirba. Tomas (Mašeckis – aut.) buvo susijęs per patalpų nuomą, bet metė verslą. Rimas (Dužinskas – aut.) buvo susijęs per darbą, dabar dabar dirba kitur. Kaip bebūtų, šių žmonių nuomonės nepasikeitė. Mes čia gyvenam, mūsų šeimos čia gyvena, ir norim, kad būtų protingai tvarkomas bendruomenės gyvenimas“, – pabrėžė verslininkas ir politikas bei pridūrė, kad „Vičiūnai“ niekada nesiskundė trūkstantys darbo jėgos.
Per tarybos posėdį konservatorius A. Zamulskis ragino merą surengti spaudos konferenciją ar kokį posėdį ir tiek visuomenei, tiek Tarybos nariams atvirai pristatyti, kas tas paslaptingasis investuotojas. Politikas piktinosi, kad dabar ši informacija slepiama. Kas juokingiausia, nieko nežinantys, pasak jo, teigia ir valdantieji, o visuomenė stebisi ir šaiposi, kad viskas daroma po kilimu siauros grupelės žmonių, nuslepiant nuo Tarybos, kuri yra išrinkta žmonių spręsti tokius klausimus.
Spaudžiamas atverti kortas, A. Klišonis staiga ėmėsi naujos taktikos. „Neturim nė vienos konkrečios įmonės, kuri galėtų ateit, – pareiškė jis. – Kol neturim žemės, realiai neturim su kuo kalbėtis.“
„Melas, melas ir dar kartą melas, – karštai į tokius mero žodžius sureagavo R. Endrikas. – Sakot, bus netarši gamyba, bet studijoj aiškiai nurodyta, kad investuotojui reikalinga 150 megavatų elektros ir beveik 3 tūkst. kubinių metrų dujų. Kaip tiek deginant bus netarši? Ar jūs turint nors kiek proto? Kokie išmetimai bus, kokia emisija! Ar suprantat, apie kokius galingumus kalbama? Prie Rietavo utilizacijos gamykla irgi netarši, sudėti visi filtrai. Bet ar norėtumėt turėti trobą Kalakutiškės kaime? Aš turiu ten miško, dažnai pravažiuoju, tai visus langus užsidaryti reikia. Bet ten gyvulinės kilmės produktus perdirba, o čia perdirbs metalo laužą, kuris atkeliaus užterštas visokiais produktais, tepalais, dažais. Viską paleis per kaminą.“
Pasibaigus Kolegijos ir Tarybos posėdžiams ir iki šiol laukiant, kada meras pateiks kokios nors konkretesnės informacijos, jau antra savaitė vyksta karštos diskusijos socialiniuose tinkluose. Kaip ir visada, čia diskutuojantieji pasiskirstė į dvi grupes: vieni sveikina investicijas ir pramonę, kuriančią darbo vietas, kiti gi skuba priminti, jog ne viskas auksas, kas auksu blizga. Tačiau abi pusės, panašu, sutaria, kad visuomenės įtraukimas į tokius procesus yra būtinas. Ar išgirs tą Savivaldybė?