Skaitytojams turbūt kyla klausimas, kaip ir kada toks objektas kaip Gandingos hidroelektrinė bei miestui strategiškai svarbi siurblinė atsidūrė privačios įmonės rankose. Kaip nurodoma bylos medžiagoje, valstybinė įmonė „Lietuvos energija“, prieš tapdama „Ignitis grupe“, Gandingos hidroelektrinę kartu su siurbline 1998 metais perleido savo kontroliuojamai įmonei UAB „Ekoelektra“. Vėliau po poros reorganizacijų šis turtas atiteko Mažeikiuose registruotai „Vaizgai“, kuri nurodo užsiimanti degalinių, motelių ir žemės nuomos bei transporto paslaugų veikla.
2022 metais „Vaizga“ hidroelektrinę išnuomojo įmonei „Hidrogreen“. Siurblinę pasiliko sau, tačiau nusamdė tą pačią „Hidrogreen“ siurblinės techninei priežiūrai. Tuo pačiu pranešė Savivaldybei, jog hidroelektrinės veiklai siurblinė nereikalinga, todėl planuojama ją sustabdyti, nebent Savivaldybė sutiktų padengti visus siurblinės veiklos kaštus.
Savivaldybė tokiu pasiūlymu nesusiviliojo. Matydama, kad nepavyks susitarti gražiuoju, praėjusiais metais ji kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu. Siekiama, jog „Vaizgai“ būtų uždrausta siurblinę sustabdyti, nes tai miestui padarytų didelę žalą.
Savivaldybė nurodė, kad per Paplungos upelį į tvenkinį patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai iš 35 proc. Plungės miesto teritorijos. Laiku neišpumpavus vandens iš upelio į tvenkinį, esą būtų užlietos aplinkinės teritorijos, padaryta didelė žala šalia upelio gyvenančių žmonių turtui ir viešajam interesui, būtų sutrikdytas automobilių eismas Paprūdžio skersgatvyje, Paprūdžio ir J. Tumo-Vaižganto gatvėse. Po vandeniu atsidurtų ir dalis naujai sutvarkytos Plungės jūros pakrantės su pėsčiųjų takais, kita infrastruktūra.
Savivaldybė teismuose bando įrodyti, kad siurblinė priklauso Gandingos hidroelektrinės statinių kompleksui ir yra skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti.
Tuo tarpu minėta UAB „Vaizga“ savo ruožtu teigia, kad hidroelektrinės veiklai siurblinė nėra reikalinga. Esą tą patvirtina ir faktas, jog Gandingos HE tvenkinys įrengtas bei hidroelektrinė pastatyta 1960 metais, o siurblinė – tik 1995 metais.
Įmonės teigimu, siurblinė atlieka tik vieną funkciją – užtikrina Plungės miesto nuotekų sistemos tinkamą veikimą: Paplungos upeliu atitekantį paviršinių nuotekų vandenį perpumpuoja į Plungės jūrą. Nurodoma, kad į siurblinę patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai iš 35 proc. Plungės miesto teritorijos.
„Vaizga“ siekia įrodyti, kad siurblinė veikia išskirtinai tik kaip Plungės miesto nuotekų sistemos dalis. Esą todėl įmonė kreipėsi į Savivaldybę, siūlydama toliau rūpintis siurblinės eksploatavimu ir priežiūra, padengti išlaidas už siurblinei eksploatuoti sunaudotą elektros energiją. Įmonė pabrėžė, kad ji yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, ir viešojo intereso tenkinimas iš nuosavų lėšų prieštarauja jos, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams.
Savivaldybės ir „Vaizgos“ ginčas nagrinėtas jau trijuose teismuose. Telšių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu visiškai tenkino Savivaldybės ieškinį. Apeliacinį „Vaizgos“ skundą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas stojo jos pusėn. 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi jis panaikino Telšių apylinkės teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Na, o šių metų vasarį savo žodį dėl šio ginčo tarė ir Aukščiausiasis teismas. Jis įžvelgė trūkumų tiek Telšių apylinkės, tiek Šiaulių apygardos teismų sprendimuose ir grąžino nagrinėti bylą pastarajam, su nurodymu nustatyti tikrąją siurblinės paskirtį ir ryšį su hidroelektrine.
„Nustačius, kokia yra tikroji siurblinės paskirtis, objektyviai ir motyvuotai galima būtų įvertinti, ar „Vaizgos“ siekis sustabdyti jos valdomo pastato veikimą gali būti pripažintas neteisėtu veiksmu“, – dėstoma Aukščiausiojo teismo sprendime.
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.
